Gediminaičių stulpai nuo 1397 m. neabejotinai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Tai bene labiausiai legendomis apipintas herbas, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje naudotas labai plačiai.

Kelk savo nuotrauką, būkime vieningi, įveikime iššūkius ir pildykime svajones drauge!

Stulpai vaizduoti XIV a. ir vėlesnėse Lietuvos monetose, kunigaikščio Vytauto pulkų, dalyvavusių Žalgirio mūšyje, vėliavose, XV–XVI a. bažnyčios reikmenyse, dovanotuose Vilniaus katedrai, XV a. Lietuvos pranciškonų ir 1581–1795 m. valstybės didžiuosiuose antspauduose, knygų grafikoje, Vilniaus auksakalių dirbiniuose. Kartu su Vytimi jie buvo išlieti ant XVI–XVII a. lietuviškų patrankų vamzdžių. Šiuo ženklu buvo puošiamos didžiojo kunigaikščio žirgų kamanos ir Lietuvos didiesiems kunigaikščiams priklausiusių valdų riboženkliai.

Gediminaičių stulpai ypač paplito XX a. pirmojoje pusėje, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šį simbolį kaip skiriamąjį ženklą ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, aviacija, kitos valstybės institucijos. Jis papuošė Lietuvos ordinus ir medalius, pareigybinius ženklus, tapo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu.
Lietuvos partizanai 1944–1953 m. Gediminaičių stulpų simboliu ženklino uniformas ir puošė ginklus. Gediminaičių stulpai atgimė kartu su Lietuvos Atgimimu. 1988 m. Gediminaičių stulpai tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, vedusio šalį į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, emblemos sudedamąja dalimi.